Norvegų kalbos kursai 
Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus!
Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso?
Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas.
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas,
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis.
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.
TVARKARAŠTIS

Masinė imigracija į Norvegiją (I dalis)

Masinė imigracija į Norvegiją

Baigiantis aukso amžiui pietų Europoje, daugumos žvilgsniai nukrypsta į šiaurę.

Jaunimo nedarbingumo lygis pietų Europoje yra išskirtinai didelis, kai kuriose šalyse siekiantis 40 procentų. Šiandien 5,5 milijonų europiečių 16- 24 metų  amžiaus yra bedarbiai. Tarp 27 Europos valstybių jaunimo nedarbingumo lygis yra 22 procentai, daugiau nei du kartus didesnis nei bendras nedarbo lygis. Visa karta gali nueiti veltui.

Vis dėlto Norvegija yra pažadėtoji žemė tiems, kurie nori dirbti. Kai jaunimo nedarbingumo lygis 7 procentai ir bendras nedarbo lygis siekia 2,8 procento, darbo Ministras nori pritraukti kvalifikuotus darbuotojus į Norvegiją. 2012-ųjų sausį daugiau nei 25,000 darbo vietų buvo laisvų, padidėjo 12 procentų nuo 2011-ųjų sausio.

26 metų Maria Fernandez iš Madrido, Ispanijoje yra diplomuota inžinierė, turinti magistro laipsnį naftos pramonėje. Ji buvo pasirodžiusi laikraščio straipsnyje E24.no., teigdama, kad ji pabėgo iš Ispanijos ieškodama šviesesnės ateities Osle, Norvegijoje.

„Yra du tipai jaunų žmonių Ispanijoje. Vieni yra ambicingi ir pasiryžę išvykti, kad susirastų gerą darbą. Kitiems karjera rūpi mažiau ir yra linkę gyventi arčiau savo šeimos bei draugų. Beveik visi pirmojo tipo žmonės iškeliavo iš Ispanijos, kad išandytų savo sėkmę kitoje šalyje“,- teigia Maria Fernandez laikraščiui E24.no.

Maria Fernandez yra viena iš daugelio europiečių, šiuo metu ieškančių darbo Norvegijoje. Didelis skaičius Graikijos imigrantų yra įregistruoti mokesčių institucijų, kaip dirbantys Norvegijoje, jų skaičius išaugo 82 procentais nuo praėjusių metų. Oficialūs duomenys rodo, kad ispanų išaugo 33 procentais, italų 6 procentais.

„Daugybė Graikijos ir Ispanijos darbininkų susisiekė su mumis, norėdami daugiau sužinoti apie tai, kokios galimybes gali būti Norvegijoje. Taip niekada nėra buvę“,- teigė laikraščiui „Aftenposten“ Norvegijos darbo ir aprūpinimo tvarkymo direktorė Almedina Jahre.

Kai po keletos metų Norvegijos NHH verslo mokyklos ekonomikos profesorius Kjell Gunnar Salvanes apibūdino emigraciją kaip „masinė imigracija“, remiantis oficialiais duomenimis užsienio šalių piliečiai 2011 metais sudarė 15 procentų visos Norvegijos darbuotojų skaičių. Tikimasi, kad ateityje skaičiai dar didės.

Išteklių išvaistymas

Norvegija yra šalis, turinti aukšto lygio bendradarbiavimą su įvairiomis industrijos šalimis. 2012 metais vasario pradžioje  Junginių Tautų Asociacijos vykusiame posėdyje Osle Norvegijos profesinių sąjungų  konfederacija, Norvegijos verslo įmonių konfederacija ir darbo ministerija kartu su parlamento nariais iš Darbo ir Konservatorių partijų susitiko viešai aptarti „Europos prarastąją kartą“.

„Jaunimo nedarbingumas yra išteklių švaistymas. Darbas yra svarbiausias veiksmas kovoje prieš skurdą. Norvegijoje jauni žmonės dažniausiai gauną darbą, tačiau mes susirūpinę dėl tų, kurie lieka nuošalyje. Ir tikėtina, kad tie, kurie nebaigė vidurinės, liks nuošalyje. Išsilavinimas yra raktas“,- teigė Darbo ministerijos valstybės sekretorė Gina Lundas.

Lunda taip pat paminėjo Pasaulio Jaunimo pranešime, paskelbtame Jungtinių Tautų, klausimą kodėl atsižvelgiama tik į oficialius įgūdžius. O kaip gyvenimiška patirtis?

„Štai kodėl mes turime įsiklausyti į šį Jungtinių Tautų pranešimą ir imtis veiksmų šviesesnės ateities link“,- pridurė ji.
 


 

 Parengė Justina Galeckaitė