Norvegų kalbos kursai 
Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus!
Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso?
Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas.
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas,
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis.
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.

NORVEGŲ KALBA (I dalis): Pagrindiniai dialektai

Norvegų kalba, norvegiškai norsk priklauso šiaurės germanų vakarų skandinavų kalbų šakai. Egzistuoja du pagrindiniai norvegų kalbos dialektai – Bokmål (bukmolas) (taip pat vadinamas danų-norvegų dialektu arba Riksmål (riksmolu) bei naujoji norvegų kalba – Nynorsk (niunoškas).

Senosios norvegų kalbos rašytinės tradicijos palaipsniui išnyko penkioliktame amžiuje, po Norvegijos sąjungos su Danija bei centrinės valdžios Kopenhagoje pašalinimo. Danų-norvegų kalbos žodžių šaknys kilo iš danų kalbos Danijos ir Norvegijos sąjungos laikotarpiu (1380 – 1814). 1814 metais, Norvegijai atgavus nepriklausomybę, lingvistinė sąjunga su Danija išliko, bet edukacinės problemos dėl lingvistinio nuotolio tarp danų kalbos ir šnekamosios norvegų kalbos, sociopolitiniai klausimai bei nacionalinio romantizmo ideologija paskatino nacionalinio kalbos standarto paiešką. 1853 metais jaunas savamokslis, Ivar Aasen, atkūrė senąsias kalbos formas remdamasis daugiausiai vakarinių bei vidurio Norvegijos kaimo vietovių dialektais. Po ilgų tyrimų bei eksperimentų jis pristatė dabartinės naujosios norvegų kalbos formą (vadintą Landsmål, bet šiuo metu oficialiai vadinamą Nynorsk) gramatikoje, žodyne bei daugybėje literatūrinių tekstų. Naujoji norvegų kalba pripažinta antrąja valstybine kalba 1885 metais.

Šiandien visi norvegai mokosi rašyti ir skaityti naująja norvegų kalba, bet tik apytiksliai 20 procentų vartoja ją kaip rašytinę kalbą. Šiuo dialektu rašė daugybė puikių autorių, kurių poetinė išraiška daro įspūdį netgi nevartojantiems šio dialekto. Jo forma nuo Aasen laikų stipriai kito ir priartėjo prie rytų-norvegų dialekto ir rašytinės danų norvegų kalbos.

Devynioliktame amžiuje, didžioji dalis norvegų literatūros buvo parašyta danų kalba, bet jai buvo suteiktas norvegų tarimas bei panaudota daugybė ne daniškų žodžių bei konstrukcijų. Šnekamoji forma buvo danų-norvegų, perėjusi į miestietišką buržuazinę aplinką. 1984 metais Knud Knudsen suformulavo palaipsninės politikos reformą, kuri turėjo padėti priartinti rašytinę formą arčiau prie šnekamosios formos bei šiuo būdu sukurti atskirą norvegų kalbą nesiimant tokių radikalių permainų, kurias numatė Aasen‘o šalininkai. Šį sprendimą palaikė dauguma galingo devynioliktojo amžiaus literatūrinio judėjimo rašytojų.

Oficialios 1907, 1917 ir 1938 metų reformos susikirto su daniškąja rašymo tradicija bei pristatė tarimą ir gramatiką, iš kurių kilusi kalbos forma buvo pavadinta Riksmål, vėliau oficialiai – Bokmål. Vėliau dėtos oficialios pastangos sujungti Nynorsk ir Bokmål į vieną kalbą (Samnorsk) buvo nutrauktos 2002 metais. Šiuo metu danų-norvegų dialektas yra dominuojanti norvegų kalba tarp 4.6 milijonų norvegų populiacijos, išskyrus vakarų Norvegiją bei samių populiaciją šiaurėje. Danų-norvegų dialektas naudojamas visuose valstybiniuose laikraščiuose bei didžiojoje literatūros dalyje. Abu dialektai yra vartojami vyriausybinėse bei švietimo institucijose. Galima pridurti, kad vietiniai dialektai Norvegijoje vartojami daug dažniau nei kitose Skandinavijos arba Europos šalyse. Ribos tarp dialektinių regionų yra labai nežymios.

Kaip ir kitos Skandinavų kalbos, norvegų kalba prarado senąją linksnių sistemą bei asmens galūnes veiksmažodžiuose, o žymimasis artikelis nusikėlė į žodžių galą. Naujoji norvegų kalba turi tris daiktavardžio gimines, kai tuo tarpu danų-norvegų dialektas svyruoja tarp daniškosios dviejų giminių sistemos bei norvegiškosios trijų giminių sistemos.

 Dabartinėje Norvegijoje dauguma didžiųjų miestų dialektų atžvilgiu laikosi neutralios pozicijos. Kiti oficialiai skelbia vartojantys bukmolą arba niunošką.



Miestai ir savivaldybės (Neutrali pozicija)


Populiacija (2009)



Oslo


876,391



Bergen


227,752



Trondheim


160,072



Drammen


96,562



Skien/Porsgrunn


86,923



Tromsø


55,057



Ålesund


46,471



Moss


41,725



Bodø


36,482



Hamar


30,015



 



Miestai ir savivaldybės (Bokmolas)


Populiacija (2009)



Stavanger/Sandnes


189,828



Fredrikstad/Sarpsborg


101,698



Kristiansand


67,547



Tønsberg


47,465



Haugesund


42,850



Sandefjord


40,817



Arendal


32,439



Larvik


23,899



Halden


22,986



Lillehammer


20,097



 



Miestai ir savivaldybės (Niunoškas)


Populiacija (2009)



Leirvik


11,424



Bryne


9,627



Knarrevik/Straume


9,409



Førde


9,248



Osøyro


8,772



Florø


8,448



Kleppe/Verdalen


7,348



Ørsta


6,495



Kvernaland


6,098



Vossevangen


5,860



 

Parengė Viktorija Gercmanienė