Norvegų kalbos kursai 
Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus!
Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso?
Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas.
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas,
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis.
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.
TVARKARAŠTIS

Norvegų kalbos tarimo taisyklės I
 
Bendroji charakteristika
 

Norvegų kalba, tiek pagal savo garsų sistemą, tiek pagal intonaciją stipriai skiriasi nuo rusų, lietuvių ar anglų kalbos. Daugelis norvegiškų garsų skiriasi nuo kitų kalbų, maža to, egzistuoja nemažai garsų, kurių kitose kalbose apskritai nėra.

Norvegų kalboje, kaip ir daugumoje kitų kalbų, raidė ir garsas ne visuomet sutampa; raidė gali atstovauti du arba daugiau garsų, vienas ir tas pats garsas rašytinėje kalboje gali būti žymimas skirtingomis raidėmis. Norvegų abėcėlę sudaro 29 raidės, kai tuo tarpu garsų norvegų kalboje priskaičiuojama – 49.

 
Balsiniai garsai

Norvegų kalboje egzistuoja 19 balsinių garsų.

a)     Balsiai norvegų kalboje gali būti trumpi ir ilgi. Į balsio ilgumą ir trumpumą būtina kreipti dėmesį, nes nuo to gali priklausyti žodžio reikšmė. Pavyzdžiui tak [´ta:k] – stogas, takk [takk] – ačiū.

Balsis tariamas ilgai atvirame žodyje (kuomet žodis baigiasi balse) – ta [ta:] – imti, arba kuomet po balsės stovi tik viena priebalsė – dag [da:g] – diena. Trumpas priebalsis, kaip taisyklė būna prieš dviejų ar daugiau priebalsių samplaiką: takk [takk], fast [fast] – nuolatinis.

Balsių ilgis turi reikšmės tik tuomet, kai žodis yra kirčiuotas.

b)     Norvegų kalbai būdingi labializuoti (lūpiniai) garsai [y, ø, u, o], tariami suapvalintomis lūpomis;

c)      Norvegų kalboje balsiai dalinami į uždarus ir atvirus. Uždarieji garsai pasižymi garso užkėlimu, mažesniu burnos pravėrimu bei dideliu viso kalbos aparato įtempimu: [i:], [y:], [u:], [o:]. Atviri garsai: [a:], [a], [å:], [å], [æ:], [æ].

 
Priebalsiniai garsai

Norvegų kalboje egzistuoja 18 priebalsinių garsų.

a)      Norvegų kalboje visiškai nėra tokių garsų, kurie atitiktų lietuviškus [ž], [z] ir [č];

b)     Taipogi norvegų kalboje egzistuoja tokie priebalsiniai garsai, kokių nėra lietuvių kalboje, pavyzdžiui garsas [ҫ] žodyje kino [ҫino] – kinas;

c)      Norvegų kalboje priebalsiai, kaip ir balsiai gali būti ilgi ir trumpi. Ilgi priebalsiai rašytinėje kalboje užrašomi dvigubomis raidėmis;

d)     Skardūs priebalsiai žodžio gale norvegų kalboje nesuduslėja: dag [da:g] – diena;

e)      Skardūs priebalsiai [b], [d], [g], [v] suduslėja tik prieš dusliuosius priebalsius [s], [t] ir tariami kaip duslūs – [p], [t], [k], [f]: dags [´daks], guds [´guts].

 
 

Parengta pagal: S.V. Karpušina ir A.I. Uskov „Norvegų kalbos vadovėlis“. Maskva, 2005.