Norvegų kalbos kursai Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus! ![]() Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso? Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums! Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas. Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas, Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis. Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas. Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS. Norvegų kalbos tarimo taisyklės II Dvibalsiai Greta praeitame straipsnyje išvardintų balsinių ir priebalsinių garsų, norvegų kalboje egzistuoja ir penki dvibalsiai. Dvibalsiais vadinami dviejų balsių junginiai. Pirmas balsis norvegiškame dvibalsyje kirčiuojamas, jis girdimas aiškiau nei antrasis, kuris nėra kirčiuotas. Norvegų kalboje egzistuoja tokie dvibalsiai: [ai] – hai; [æi] – hei, [åy] – koie; [øy] – køye; [æu] – pause. Kirtis Norvegų kalboje, skirtingai nuo kitų germanų kalbų, egzistuoja dviejų tipų kirčiai – stiprusis (trykk) ir muzikinis (tonelag). Stiprusis kirtis Stiprusis kirtis priklauso nuo
garso stiprumo bei energijos, su kuria ištariamas vienas arba kitas skiemuo.
Skirtingai nuo kitų kalbų, kur kirtis gali būti kilnojamas, norvegų kalboje kirtis
dažniausiai skrenta ant pirmojo skiemens. Kirčiuotas skiemuo visuomet būna
ilgas – arba dėl ilgo balsio arba dėl priebalsio. Muzikinis kirtis Muzikinis kirtis priduoda norvegų
kalbai ypatingos specifikos. Muzikinis kirtis tai tono aukštis, kuriame
tariamas kirčiuotas skiemuo ir tokiu būdu ‚paaukštinamas‘ visas žodis. Parengta pagal: S.V. Karpušina ir A.I. Uskov „Norvegų kalbos vadovėlis“. Maskva, 2005. |