Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso?
Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas.
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas,
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis.
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.

Norvegų kalbos tarimo taisyklės II

Dvibalsiai

Greta praeitame straipsnyje išvardintų balsinių ir priebalsinių garsų, norvegų kalboje egzistuoja ir penki dvibalsiai. Dvibalsiais vadinami dviejų balsių junginiai. Pirmas balsis norvegiškame dvibalsyje kirčiuojamas, jis girdimas aiškiau nei antrasis, kuris nėra kirčiuotas. Norvegų kalboje egzistuoja tokie dvibalsiai: [ai] – hai; [æi] – hei, [åy] – koie; [øy] – køye; [æu] – pause.

Kirtis

Norvegų kalboje, skirtingai nuo kitų germanų kalbų, egzistuoja dviejų tipų kirčiai – stiprusis (trykk) ir muzikinis (tonelag).

Stiprusis kirtis

Stiprusis kirtis priklauso nuo garso stiprumo bei energijos, su kuria ištariamas vienas arba kitas skiemuo. Skirtingai nuo kitų kalbų, kur kirtis gali būti kilnojamas, norvegų kalboje kirtis dažniausiai skrenta ant pirmojo skiemens. Kirčiuotas skiemuo visuomet būna ilgas – arba dėl ilgo balsio arba dėl priebalsio.
Paprastuose žodžiuose ilgas balsis gali būti tik kirčiuotame skiemenyje, o nekirčiuotame skiemenyje balsis gali būti tiktai trumpas: [´re:gel] – taisyklė; ferie [´fe:rie] – atostogos.
Sudėtiniuose žodžiuose pagrindinis kirtis, su negausiomis išimtimis, dažniausiai krinta ant pirmojo komponento, o sekantis komponentas arba sekantys komponentai gauna papildomą kirtį: statsmann [´statsmann] – valstybės tarnautojas.
Vis dėlto egzistuoja nemažai žodžių, kuriuose kirčiuojamas ne pirmas skiemuo. Skoliniuose kirčiuojamas tas skiemuo, kuris kirčiuojamas toje kalboje, iš kurios žodis pasiskolintas: politikk [poli´tikk] – politika.

Muzikinis kirtis

Muzikinis kirtis priduoda norvegų kalbai ypatingos specifikos. Muzikinis kirtis tai tono aukštis, kuriame tariamas kirčiuotas skiemuo ir tokiu būdu ‚paaukštinamas‘ visas žodis.
Skiriami du muzikinio kirčio tipai:
- Paprastasis muzikinis kirtis (Tonema 1), žodyne žymimas ženkliuku [´];
- Sudėtingasis muzikinis kirtis (Tonema 2), žymimas ženkliuku [ʽ].
Paprastasis muzikinis kirtis charakterizuojamas kaip tolygus tono pakėlimas. Paprastai šio tipo kirtį turi vienskiemeniai žodžiai: bra [´bra:] – gerai.
Sudėtingasis muzikinis kirtis charakterizuojamas pirmiausiai nežymiu tono pažemėjimu, o po to ryškiu tono pakėlimu. Paprastai šio tipo kirtį turi daugiaskiemeniai žodžiai, kurių kirčiuotas pirmas skiemuo: skrive [ʽskri:ve] – rašyti.

Parengta pagal: S.V. Karpušina ir A.I. Uskov „Norvegų kalbos vadovėlis“. Maskva, 2005.