Norvegų kalbos kursai 
Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus!
Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso?
Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas.
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas,
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis.
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.
TVARKARAŠTIS


Norvegų kalbos tarimo taisyklės III

PAGRINDINĖS RAIDŽIŲ BEI RAIDŽIŲ JUNGINIŲ SKAITYMO TAISYKLĖS NORVEGŲ KALBOJE

Pirma dalis   BALSĖS
 

 Raidė arba raidžių junginys

 Tarimas

 Pozicija

 Pavyzdžiai

 Išimtys

 a

[a:] – a ilgojiAtvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį  Ta, tak 

 a

[a] – a trumpoji 1) Uždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale esančią raidę m

 

2) Nekirčiuotame skiemenyje

Takk, hatt, kam, dam

 

 

Banan [ba´na:n]

 

 e

[e:] – labai panašu į lietuvišką ėAtvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį  Se, ser, dele 
 

e

 [e] – trumpa eUždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale esančią raidę m  Seks, venn, fem Pent [pe:nt]

 e

[æ:] – atvira ilga įtempta e

Prieš r, rn, rl, rd, her, der

Hver, er, hjerne, herlig, ferd

Mer [me:r], Flere [´fle:re]

 e

[æ]  - trumpas garsas

Kirčiuotame skiemenyje r+priebalsis ir prieš –rr

Sterk, verden, merke, herr

Veiksmažodžiai, kurie baigiasi –ere: reparere [repa´re:re]

Veiksmažodžiai, kurie baigiasi –ere: reparere [repa´re:re]

 e

[ə] – labai trumpa e

 Nekirčiuotame skiemenyje

Lese [ les ə], hatten [hattən]

 

i

 [i:] – ilga iKai kuriuose asmeniniuose įvardžiuose De, de [di:] 

 i

 [i] – trumpa iUždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale esančią raidę m Inn, skrift, dim 

 o

 [u:] – u ilgoji Atvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį bei dažnai prieš –rn Bok, skole, torn, horn 
 

o

 [u] – u trumpoji

1) Prieš rt, nd, rn, st

 

2) Nekirčiuotame skiemenyje žodžio gale

3) Žodžiuose, kurie pasibaigia –logi

4) Nekirčiuotame skiemenyje žodžio pradžioje

Bort, sort - juodas, ond, lomume, ost, kost - šluota

 Tempo, kino

 

Filologi [filolo´gi]

Post [post], kort [kort] – trumpas, kost [kost] - maistas

 o

 [o:] – ilga o

 

Prieš v, gLov, over, tog, soveHoved [´hu:ved], bog [´bu:g]

 o

 [o] – trumpa oPrieš dvigubą priebalsį arba priebalsių samplaikąStopp, ovn, komme, sommer, sort – rūšis, kost – maistas. 
Parengta pagal: S.V. Karpušina ir A.I. Uskov „Norvegų kalbos vadovėlis“. Maskva, 2005.