Norvegų kalbos kursai Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus! Norite išmokti norvegų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso? Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas. Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas, Savo
mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse.
Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis
grupėmis. Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas. Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.
TVARKARAŠTIS
Norvegų kalbos tarimo taisyklės III
PAGRINDINĖS RAIDŽIŲ
BEI RAIDŽIŲ JUNGINIŲ SKAITYMO TAISYKLĖS NORVEGŲ KALBOJE
Pirma dalis BALSĖS
Raidė arba raidžių junginys | Tarimas | Pozicija | Pavyzdžiai | Išimtys | a | [a:] –
a ilgoji | Atvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį
| Ta, tak | | a | [a] –
a trumpoji | 1) Uždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale
esančią raidę m
2) Nekirčiuotame skiemenyje | Takk, hatt, kam, dam
Banan
[ba´na:n] | | e | [e:] –
labai panašu į lietuvišką ė | Atvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį
| Se, ser, dele | | e | [e] –
trumpa e | Uždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale
esančią raidę m
| Seks, venn, fem | Pent [pe:nt] | e | [æ:] –
atvira ilga įtempta e |
Prieš r, rn, rl, rd,
her, der
| Hver, er, hjerne, herlig, ferd | Mer [me:r],
Flere
[´fle:re] | e | [æ] - trumpas garsas | Kirčiuotame skiemenyje r+priebalsis
ir prieš –rr
| Sterk, verden, merke, herr | Veiksmažodžiai, kurie baigiasi –ere: reparere [repa´re:re] Veiksmažodžiai, kurie baigiasi –ere: reparere [repa´re:re] | e | [ə] –
labai trumpa e | Nekirčiuotame skiemenyje
| Lese [ les ə],
hatten
[hattən] | | i | [i:] –
ilga i | Kai
kuriuose asmeniniuose įvardžiuose | De, de [di:] | | i | [i] –
trumpa i | Uždarame kirčiuotame skiemenyje arba prieš žodžio gale
esančią raidę m
| Inn, skrift, dim | | o | [u:] –
u ilgoji | Atvirame kirčiuotame skiemenyje arba prieš vieną priebalsį
bei dažnai prieš –rn
| Bok, skole, torn, horn | | o | [u] –
u trumpoji | 1)
Prieš rt, nd, rn, st 2) Nekirčiuotame skiemenyje žodžio gale 3) Žodžiuose, kurie pasibaigia –logi 4) Nekirčiuotame skiemenyje žodžio pradžioje | Bort, sort - juodas, ond, lomume, ost, kost - šluota Tempo, kino Filologi [filolo´gi] | Post [post], kort [kort] – trumpas, kost [kost] -
maistas | o | [o:] –
ilga o
| Prieš v, g | Lov, over, tog, sove | Hoved [´hu:ved],
bog [´bu:g] | o | [o] –
trumpa o | Prieš
dvigubą priebalsį arba priebalsių samplaiką | Stopp, ovn, komme, sommer, sort – rūšis, kost –
maistas. | |
Parengta pagal: S.V. Karpušina ir A.I. Uskov „Norvegų kalbos vadovėlis“. Maskva, 2005.
|