Norvegų kalbos kursai Sveiki atvykę į NORVEGŲ kalbos kursus!  Norite, kad bendravimas norvegų kalba Jums nebekeltų streso? Tada norvegų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums! Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas. Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas, Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis. Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas. Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS. Pagrindiniai Norvegijos ekonomikos ir pramonės sektoriai Norvegija- viena turtingiausių pasaulyje ir aukšto gyvenimo lygio valstybė, kurioje rūpinamasi žmonių lygiateisiškumu, beveik neegzistuoja dideli turtiniai kontrastai. Norvegijos ekonomika yra ryškus klestinčios gerovės kapitalizmo pavyzdys, kur įsiderinta laisva rinka ir vyriausybės kontrolė. Šalyje kontroliuojamos tik tam tikros sritys, kaip, naftos sektorius. Vyriausybė taip pat subsidijuoja žemės ūkį ir žvejybą. Norvegijoje gausu įvairiausių išteklių: naftos, žuvų, miškų, mineralų, hidroenergijos. Norvegija eksportuoja daugiausia naftos (po Saudo Arabijos ir Rusijos) pasaulyje, todėl daro nemažą įtaką naftos produkcijos kainoms tarptautiniu mastu. Šiaurės jūroje randama nafta ir gamtinės dujos lemia Norvegijos ekonomikos stabilumą. Taigi, pagrindiniai Norvegijos ekonomikos sektoriai, kuriuose sutelktas pagrindinis pramoninis kapitalas ir kurie sukuria didžiąją dalį šalies nacionalinio produkto, yra naftos ir dujų gavyba, laivų statyba bei laivininkystė. Tačiau šalis jau dabar nerimauja, kad po dviejų dešimtmečių naftos ir dujų ištekliai Norvegijos teritorijoje gali pradėti sekti. Dėl to Norvegija nešvaisto iš naftos uždirbtų pinigų, o kaupia juos valstybės turto fonde. Jo pinigai investuojami visame pasaulyje. Pramonės sektorius yra privatus, išskyrus geležinkelius, paštą, elektrines ir kai kurias didžiąsias Norvegijos įmones, kaip Statoil. Kitos svarbios sritys yra žvejyba, miškininkystė, vaistų gamyba, medienos ir popieriaus pramonė, kalnakasyba. Nuo seniausių laikų ši šalis yra žvejų tauta, eksportuojanti beveik 90 procentų visų sugautų žuvų. Norvegija yra lašišų pradavimo lyderė pasaulyje. Žemės ūkis pilnai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje, nors jam skirta tik 3-4 procentai visos šalies ploto. Čia gerai auga bulvės, pašarinės kultūros, javai. Norvegija užima antrą vietą pasaulyje pagal vienam šalies gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį- pagal šį rodiklį atsilieka tik nuo Liuksemburgo. Nors daugumos Vakarų ekonomikos smarkiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, Norvegijoje recesija truko labai trumpai, o nedarbo lygis šalyje yra mažiausias Europoje ir siekia vos 3 procentus. Realus BVP augimas: 2009 m.- 1.7 % 2010 m.- 0.3 % 2011 m. –
1.7 %  
Parengė Egidija Žemgulytė |
|
|
     |
