BLOGAS‎ > ‎

RUNŲ PASLAPTYS

a.petrovskyte@mokslonamai.lt paskelbė 2013-10-24 04:33

Senasis Futhark

Seniausias runų raštas, Senasis Futhark (Elder Futhark), pavadintas taip pagal pirmąsias šešias alfabeto runas: F, U, Th, A, R, ir K. Šis raštas buvo naudojamas Germanų tautų šiaurės vakarų Europoje nuo maždaug antro iki aštunto amžiaus po Kristaus. Jo pėdsakų buvo rasta ant tokių archeologinių artefaktų, kaip kaklo papuošalai, amuletai, įvairūs padargai, ginklai ir, žinoma, runų akmenys. Nuo maždaug 7 a. iš Senojo Futhark alfabeto pradėjo formuotis paprastesnis jo variantas, Vėlyvasis Futhark. kuris visiškai įsigaliojo Skandinavijoje aštuntame amžiuje. Kiek vėliau anglosaksai ir fryzai sukūrė savo variantą – Anglosaksiškąjį Futhorc, kuris, priešingai nei skandinaviškasis, buvo išplėstas Senojo Futhark variantas. Ir skandinaviškos, ir anglosaksiškos runos buvo naudojamos iki pat viduramžių, o štai Senasis Futhark pasiliko kažkur užmarštyje, kol nebuvo atrastas ir iššifruotas 1865–aisiais norvego Sophus Bugge.


Anglosaksiškasis „fuðorc“

Futhorc (fuðorc) yra runų rašto sistema naudota anglosaksų ir fryzų savo užrašams nuo maždaug 5 iki 9 amžiaus. Jau vien pavadinimas (futhorc), kuris šiek tiek savo forma skiriasi nuo įprastojo „futhark“, įrodo, jog šis raštas atsirado dėl fonetinių pokyčių kalbose, kurioms išreikšti jis buvo sukurtas. Šis alfabetas buvo pirmoji rašto sistema naudota senosios anglų kalbos periodu (Old English), kol jį galų gale išstūmė lotyniškasis.

Runų reikšmes žinojo toli gražu ne visi, buvo tikėta, jog jos turi magiškų galių. Kaip ir jų protėvis Futhark, taip ir anglosaksiškasis jo variantas buvo rastas ant įvairių archeologinių radinių: šukų, segių, ginklų, monetų, žaidimų figūrėlių, kremavimo urnų, kryžių ir karstų.

Iš pradžių, ir senoji anglų (Old English), ir senoji fryzų (Old Frisian) kalbos naudojo runų alfabetą, susidedantį iš 26 ženklų – dvejomis runomis daugiau nei turėjo originalusis Futhark. Du nauji ženklai buvo pridėti, kad atitiktų garsų pasikeitimus vakarų germanų kalbose. Nuo septinto amžiaus anglų runų alfabetas pradėjo dar labiau keistis, atsirado naujų ženklų. Manoma, jog iš viso angliškosios runos turėjo trisdešimt vieną ženklą. Dėl dar trijų ženklų mokslininkai nesutaria, manoma, jog jie galėjo būti sukurti vėliau, viduramžiais.

Vienas iš garsiausių anglosaksiškojo furthorc pavyzdžių yra Ruthwell kryžius (Ruthwell Cross), ant kurio yra 320 runos, kuriomis užrašytos poemos “The Dream of the Rood” dalys. Poemą galima rasti Verselli knygoje. Ne ką mažiau įdomūs yra Frank‘o (Frank‘s Casket) bei Šventojo Cuthbert‘o (St. Cuthbert‘s coffin) karstai.

Vėlyvasis Futhark

Vėlyvasis Futhark (Younger Futhark) nuo Senojo atsiskyrė maždaug 650–800 metais po Kr. Jis paprastai žinomas, kaip skandinaviškosios runos. Kaip jau minėta anksčiau, tai yra supaprastintas Senojo Futhark variantas. Skandinaviškų runų pėdsakų buvo atrasta visame Skandinavijos pusiasalyje bei vikingų aplankytose teritorijose. Manoma, jog šis alfabetas buvo sukurtas naudoti prekyboje ir užrašyti diplomatines sutartis.

Skandinaviškąjį alfabeto variantą sudarė tik šešiolika ženklų, kurie buvo naudojami maždaug nuo 9 iki 12 amžiaus. Alfabetas paremtas skirtingais garsais ir minimalios poros principu, kuomet žodžių ar frazių pora tarpusavyje skiriasi tik vienu fonologiniu elementu, pavyzdžiui, fonema. Pagrindinis Vėlyvojo Futhark požymis yra vengimas tą pačią runą rašyti du kartus iš eilės.


Vėlyvasis Futhark yra sudarytas iš dviejų raštų. Pirmasis (pirmoji eilutė paveikslėlyje) yra sudarytas iš ilgesnių linijų ir buvo naudojamas užrašams ant akmenų. Antrasis (antroji eilutė paveikslėlyje) yra sudarytas iš trumpesnių linijų ir buvo daugiau naudojamas kasdieniems reikmėms, privatiems ir oficialiems užrašams ant medienos. Pagrindinis pirmųjų ir antrųjų runų skirtumas yra tai, jog devynios iš antrųjų runų yra supaprastintas pirmųjų variantas.

Vėliau, viduramžiais, kaip ir galima spėti, skandinaviškasis Futhark išsirutuliojo į dar daugiau raštų.

Keletas Vėlyvesniojo Futhark pavyzdžių yra Kalleby runos akmuo, rastas Švedijos Buhuslan regione, bei Skåäng runos akmuo, taip pat kilęs iš Švedijos ir ant savęs talpinantis du užrašus – vieną skandinaviškuoju, kitą Senuoju Futhark.


Comments