Rusų kalbos kursai 

Sveiki atvykę į rusų kalbos kursus!

Norite išmokti rusų kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas rusų kalba Jums nebekeltų streso? 
Tada rusų kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas. 
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas, 
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis. 
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.

Kandangi  slavai apsigyveno gana plačiai – nuo Elbės upės iki Dono, ir nuo šiaurinės Dvinos upės iki Peloponeso,-  tuomet visai nenuostabu,  kad jų abėcėlių grupės turėjo daugybę variantų. Tačiau iš esmės šių grupių, pakeičiančių viena kitą, galima išskirti tris: runos, glagolica ir kirilica.

Slavų runos

Runų raštas buvo pirmas išankstinis raidos etapas rašto kurimosi procese, kuomet žmonės neturėjo didelio poreikio raštui: naujienas perdavinėjos per pasiuntinius, gyveno visi kartu, žinios buvo saugomos seniūnų  ir žynių, o dainos ir legendos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Runos buvo naudojamos trumpoms žinutėms: nurodant kelią, pasienio postą, nuosavybės ženklą ir kt.

Slavai žinodami apie runų, lotynų, graikų, hebrajų ir kitus rarštus, tikriausiai pritaikė svetimą abėcėlę pagal savo poreikius, arba pamažu kūrė savo. Slavų pagoniškame epe minima apie tai, kad Svarog, dangaus Dievas,išgraviravo žmonėms įstatymus ant akmens, vadinamo Alatyrj — tai reiškia, kad jau tuo laiku gyventojai mokėjo skaityti, o taip pat ir rašyti.

Taigi, taip išeina, kad daugiau nei prieš šimtą metų iki oficialaus Rusios krikšto slavai jau turėjo vertimus liturginių knygų į slavų kalbą, ir savo gerai išvystytą raštą, kuris skyrėsi nuo graikų. Koks tai buvo raštas? Ir kaip su juo yra susijęs Kirilas?

Glagolica ir kirilica

Apie glagolicos ir kirilicos sukūrimą mokslininkų tarpe vyrauja nusistovėjusi nuomonė . Šių abėcėlių atsiradimas yra susijęs su slavų krikščionybės priėmimu. Broliai Kirilas (pasaulyje-Konstantinas Filosofas) ir Metodijus įpareigoti Bizantijos imperijos išrado glagolicą remdamiesi kažkokiom slavų rašto užuomazgom, tam kad šios abėcėlės pagalba išverstų liturgines knygas ir, kad paruoštų terpę slavams krikščionybės priėmimui. Šiek tiek vėliau, po kokių 20-30 metų, buvo išrasta kirilica, patogesnė nei glagolica, ir todėl ji gana greitai išstūmė glagolicą. Nors kirilica pavadinta vienuolio, Konstantino Filosofo (Kirilo), vardu, išrado ją ne jis pats, o, matyt, kažkas iš jo mokinių.

Kokiagi buvo pirmoji slavų abėcėlė? Taigi anuomet Kirilas susipažino ne su slavų rašto pradmenimis, o su išsivysčiusiu raštu — turbūt nesusitmemintu, todėl  jam nereikėjo kurti naujos abėcėlės, o tiesiog reformuoti jau esamą. Kuriant slavų abėcėlę broliai kaip pagrindą paėmė graikų abėcėlė. Po krikščionybės priėmimo, rusiškame rašte atsirado graikiškos ir lotyniškos raidės, tačiau jomis negalima buvo tiksliai perteikti daugelį slaviškų garsų (b, c, z). Sudaryta, kaip manoma apie 863 m., abėcėlė pavadinta glagolica (iš slavų k. ,,kalbėti“).

Labai neaiškus yra kirilicos atsiradimas (nuo avrdo ,,Kiril“) – antrosios slavų abėcėlės. Manoma, kad nauja abėcėlė X-ojo amžiaus pradžioje buvo sukurta Kirilo ir Metodijaus pasekėjų remiantis graikų abėcėle ir papildžius  keletomis raidžių iš glagolicos. Šioje abėcėlėje buvo 43 raidės: 24 iš jų buvo pasiskolintos iš graikų abėcėlės ir 19 – naujai sukurtos.

Rusijoje ir kitose šalyse kirilica išgyveno nemažai reformų. Jomis dažniausiai buvo siekta sumažinti raidžių skaičių ir palengvinti jų rašybą. Nors buvo ir atvirkščiai, pavyzdžiui, XVIII a. pabaigoje Karamzinas pasiūlė į rusų abėcėlę įvesti raidę ,,ё‘‘, sukurtą pridedant vokiečių kalbai būdingą umliautą prie raidės ,,e‘‘. Šiuolaikinė rusų kalbos abėcėlė susideda iš 33 raidžių, likusių po Sovnarkomo dekreto RTFSR nuo 1918 m. spalio 10 d.

Kirilica tai – abėcėlė naudojama žodžių užrašymui rusų, ukrainiečių, baltarusių, bulgarų, serbų ir makedonų kalbų, o taip pat daugelio ne slavų tautų kalbų, kurios yra apsigyvenusios Rusijo teritorijoje ir jos kaimyninėse valstybėse. Viduramžiais kirilica buvo naudojami skaičių rašymui. Po 2007 m.sausio 1 d., kai Bulgarija tapo Europos Sąjungos nare, kirilica tapo viena iš trijų oficialių ES abėcėlių.

Rusų literatūrinė nujųjų laikų kalba yra tiesioginis įpėdinis  senosios slavų kalbos. Nėra jokios kitos litertūrinės slavų kalbos, kuri būtų taip panaši į Kirilo ir Metodijaus kalbą, kaip rusų literatūrinė kalba.

 Parengė Tamara Pranskaitė