Vokiečių kalbos kursai 
Sveiki atvykę į vokiečių kalbos kursus!
Norite išmokti vokiečių kalbą, nes ši kalba Jums bus reikalinga darbui, mokslui ar šiaip savo malonumui?
Norite, kad bendravimas vokiečių kalba Jums nebekeltų streso? 
Tada vokiečių kalbos kursai „Mokslo namuose“ kaip tik Jums!
Stengiamės prisitaikyti prie besimokančiųjų poreikių,visada atsižvelgiame į Jūsų pasiūlymus ir pastabas. 
Dėstytojus parenkame atsižvelgdami į jų profesionalumą,sugebėjimą taikyti pažangias mokymo metodikas, 
Savo mokykloje siūlome draugišką ir šiltą amosferą jaukiose mūsų klasėse. Užsiėmimų metu vaišiname kava ir arbata. Paskaitos vyksta nedidelėmis grupėmis. 
Kursai vyksta pačiame Vilniaus centre, šalia centrinės universalinės parduotuvės, Konstitucijos pr. 12-302, 6 įėjimas.
Pabaigus kursus išduodame kursų baigimo PAŽYMĖJIMUS.

VOKIŠKA VIRTUVĖ
Užsispyrusiai laikomasi prietarų ir klaidingų nuomonių apie tai, kokie valgiai ir gėrimai yra kitų šalių kasdieniniame meniu. Užsienyje laikomasi nuomonės, kad vokiečiai kasdien suvalgo dideles mėsos porcijas su įvairiais bulvių garnyrais. Tai yra labiau nusistovėjusi nuomonė apie vokišką virtuvę.

„Būkite pasveikinti, rauginti kopūstai...“

Vokiška virtuvė retai siejama su ištobulintais kulinariniais šedevrais: virta sūdyta karka, bulvių kukuliais, troškiniais arba mėsos patiekalais su tamsiu padažu, kaip aštrumo priedanga. Tačiau Vokietijoje galima pastebėti tiek naujų atradimų tendencijas, tiek „atjaunėjusią“ tradicinę vokišką virtuvę. Močiutės receptai kūrybiškai pritaikomi šiandieniniams skoniams ir reikalavimams. Nepaisant to, daug griežčiau atsižvelgiama į šviežius vietinių gamintojų produktus. Vis dėlto daugelis vokiškų patiekalų daugiau nepriklauso jaunųjų vokiečių repertuarui. Vokietijoje keleriopai padidėjo knygų ir televizijos laidų skaičius apie „regioninius firminius patiekalus“ ir prasiplėtė nusistovėjusi „televizijos virėjų kultūra“.

Taip pat ir literatūroje ieškoma senųjų patiekalų ir receptų.

Vienas pavyzdys: 2006 metų vasario mėnesį buvo rašytojo Henriko Heinės (Heinrich Heine) 150-osios mirties metinės. Savo veikale „Vokietija : žiemos pasaka“ Heinė vokiška virtuve pasinaudoja kaip ironišku kodavimu, kad galėtų aprašyti tų laikų Vokietijoje vyravusius visuomeninius ir politinius santykius.

 

Vokiška virtuvė = mėsinė dešrelė?

Dešrelės daugelyje pasaulio šalių reiškia tą patį ką, ir vokiečių virtuvėje. Tai akivaizdžiai yra mėgstamiausias greito maisto variantas, kuris Vokietijoje patraukia kiekvieno lankytojo dėmesį: ar tai kario dešrelės, Tiuringo ar Niurnbergo dešrelės bandelėje ar bulvių mišrainėje. Vasarą jas galima išvysti ant kiekvieno grilio. Sunku patikėti, bet net tolimiausioje Japonijoje vokiškos dešrelės yra šiuolaikiškos ir labai pamėgtos: Frankfurto dešrelių galima nusipirkti kiekvienoje liaudies šventėje ir daugelyje prekybos centrų.

Vokiečiai valgo daug ir milžiniškomis porcijomis

Vokiečių valgymo įpročiai nuo japonų valgymo papročių skiriasi daugeliu atžvilgiu. Vokiški patiekalai iš tikrųjų yra su daugiau prieskonių, sūresni, riebesni nei japonų patiekalai. Daugelis japonų mano, kad vokiškos porcijos yra labai didelės ir kad visų pirma vokiečiai labai daug valgo. Viso to priežastis yra tai, kad vokiečių valgymo nuoseklumas yra visai kitoks nei japonų. Vokietijoje vienam žmogui paruošiamas vienas patiekalas ir visas maistas yra ant vieno stalo. Japonijoje yra paruošiama nesuskaičiuojama dauguma skirtingų patiekalų mažomis porcijomis, kurie yra suvalgomi drauge su visais.

Šį skirtumą dažnai pamiršta japonai, kurie atvyksta į Vokietiją. Jiems yra patiekiama daugybė skirtingų patiekalų, kurių nepajėgtų suvalgyti net „normalus“ vokietis. Be to atsiranda ir patiekalų kombinacijos: silkė, rauginti kopūstai, kukuliai, kraujinė dešra, austrų tradicinis miltinis desertas (vok. Kaiserschmarrn) ir t. t. irgi patiekiami vienu metu. Japonų valgymo eiliškume pirmiausia yra normalu patiekti žuvies patiekalą kartu su mėsos patiekalu. Vokietijoje kiekvienas patiekalas patiekiamas atskirai, tai reiškia, kad atskiri, vienas nuo kito besiskiriantys patiekalai, yra patiekiami vienas po kito (meniu tvarka).

Vokietijoje tradiciniai patiekalai, tokie kaip virta sūdyta karka su raugintais kopūstais arba bavariška karka (vok. Schweinshaxe), kurie yra žinomi ir užsienyje, retai kada pasirodo ant vokiečių stalo. Riebūs patiekalai, kuriuos žmonės ankščiau valgydavo tik sunkiais žiemos mėnesiais, prarado tokią prasmę. Svečiai iš užsienio nustemba, kai jiems dar tenka sutikti tokių vokiečių, kurie šių tipinių patiekalų dar nėra valgę. Daugelis vokiškų patiekalų valgomi tik specialiomis progomis. Tarptautiniai patiekalai papildo tradicinę vokišką virtuvę. Jau jaunieji vokiečiai labai atkreipia dėmesį į įvairų ir sveiką maistą. Daugelis visiškai atsisako žuvies. Šiandieninis valgiaraštis yra labai pakitęs dėl kaimyninių šalių įtakos, pvz., Prancūzijos ir Italijos. Aktualiausia tendencija yra azijietiškas maistas (kultūrinė įtaka). Taip pat yra ir regioniniai skirtumai, kurie dar iki šiandien Vokietijoje daro didžiulę įtaką kasdieniams valgymo įpročiams. Gėrimų gausybė visoje Vokietijoje išlieka didžiulė: regioninė „vokiškoji alaus kultūra“ tikriausiai yra ryškiausia.

Vokietijos firminiai patiekalai: duona, pyragai ir mėsų gausybė

Vienas iš pagrindinių vokiečių maisto produktų yra duona. Dėl gausybės duonos rūšių, Vokietija yra pasaulio čempionė. Per metus suvalgomi 87 kg duonos, kuri suvartojama bandelių, sūrio riestainiukų ir duonos kepalų pavidalu. Per dieną tai yra maždaug trys riekelės duonos, bandelė arba riestainis. Tai pat mokykloje, darbe ar laisvalaikiu pirmenybė yra suteikiama duonai. 83 % vokiečių užsienyje pasigenda duonos įvairovės.

Vokietijoje pasisvečiavimas dažniausiai yra susijęs su kava ir pyragu.

XVII a. pabaigoje kava atsiranda Vokietijoje. J. S. Bachas net sukomponavo kavos kantatą. Taip pat Gėtė ir Šileris sėdėdami kieme prie stalo mėgavosi arbata, šokoladu ir firminiais pyragais kalbėdami apie Dievą ir pasaulį. Nuo Leipcigo ryški kavos kultūra paplito visoje Vokietijoje. XVIII a. moterys pradėjo reguliarai susitikinėti privačioje aplinkoje, vadinamosiose kavos popietėse. Ši tradicija išliko iki šių dienų. Vokiečiai vis dar mielai pyragus kepa patys. Tačiau iš tiesų ir kiekviena kepykla turi pasiūlyti įvairių pyragų rūšių, kurios atsižvelgiant į sezoną ir regioną gali labai skirtis.

Rudenį kiemuose vyksta gyvūlių skerdynės. Jų metu gaminamos įvairių rūšių dešros: kapotos, arbatinės, kepeninės ir kraujinės dešros. Viskas priklauso nuo apdirbimo būdo ir teisingų prieskonių vartojimo. Dešrų gausybė, kaip ir duonos, yra sunkiai suskaičiuojama.

Parengė Dovilė Beduslkytė